Julián Carrón Brolijos rekolekcijos
Kun. Giussani sakydavo: „Kad malda nebūtų mechaniškas gestas, sutelkime sąmoningumą, pažadinkime atsakingumą! […] Visas pasaulis tarsi apsisiautęs švinine skraiste – užsimiršimu apie tikslą, dėl kurio atsibundame ryte, grįžtame prie veiklos, suimame save į rankas. Visi dalykai žmogui daro įtaką sakydami: „Atsibusk“. Dieve mano, kiekvieną rytą turėtume būti šitaip žadinami! Tačiau įprastai baisi užmarštis nuo pat pradžios sugadina mūsų dienas, net jei paskui jos būna pilnos veiklų. [...] Susitinkame tam, kad žiūrėtume į šviesą, [kad ištrūktume iš užmaršties,] kad neleistume esančiam šalia mūsų verkti vienatvėje ir be vilties. [...] Tokiu būdu šią akimirką mūsų galva išnyra iš įprastos miglos, kuri dažnai ją gaubia: susigrąžiname sąmoningumą, susigrąžiname atsakomybę už save ir kitus, už meilę sau ir meilę saulei, už meilę sau ir meilę žmonėms. [...] Nuo mūsų priklauso, ar pasaulyje bus pažadinta ir išliks ši draugija, ši atsakomybė už draugiją, kuri panaikina svetimumą tarp manęs ir tavęs, tarp vieno ir kito žmogaus, ir viskam suteikia naudingumo, laiką padaro naudingą“.
Prašykime to kaip įmanoma sąmoningai.
