BENDRUOMENĖS MOKYKLA - CL LIETUVOJE

Bendruomenės mokykla

Išjudinanti esatis

Patirties pradžia yra susitikimas su skirtinga žmogiška realybe. Bendruomenės mokykla, kuri į tai neatsižvelgtų, būtų ideologija arba abstrakcija. Per bendruomenės mokyklą, žinoma, reikia kalbėti apie gyvenimą, bet sutiktos naujos patirties šviesoje. Kitokiu atveju kalbama apie gyvenimą taip, kaip apie jį galvojama, kaip jis jaučiamas, taip, kaip jis verčia reaguoti natūraliai ir vis dėlto pagal skirtingą kriterijų nei priklausymas kažkam.

Bendruomenės mokykla yra pagrindinis naujo gyvenimo, naujo būdo siekti naujojo aš tikslo, įrankis.

Kas vadovauja

Viskas priklauso nuo to, kas vadovauja Bendruomenės mokyklai. Jei tas, kas jai vadovauja, yra esatis, tuomet protas ir jausmai išjudinami skirtingu būdu. Naujovė vadovauja. O jeigu jis dėsto pamoką, nėra esatis, neišjudina. Blogiausiu atveju išjudina dialektika, diskusija, minčių seka. O rytojaus dieną, keliantis rytą, visas tas minčių judėjimas nebeturi ryšio su egzistencija.

A. Požymis to, kad Bendruomenės mokyklai yra vadovaujama, yra tas, kad žmogus išeina po jo kitoks, nei atėjo.
B. Bendruomenės mokykla turi būti įvykusio susitikimo plėtojimas: joje nuolatos yra apibendrinamas ir pralenkiamas visas judėjimo gyvenimas.
C. Be egzistencialumo (ryšio tarp žodžio ir realybės) negalima daryti Bendruomenės mokyklos: tik taip ji yra patirties išraiška. Jeigu ji nepriveda bent jau prie kažko, ką reikia keisti, atpažinimo ir, vadinasi, prie troškimo leisti įvykti tam pasikeitimui, tai nėra Bendruomenės mokykla.

Kaip turi atrodyti Bendruomenės mokykla?

Kaip malda. Kadangi Bendruomenės mokykla turi apibendrinti patį besiplėtojančio judėjimo fenomeną, prisiminkime, kad tiesos paieškos apie Likimą, apie Dievą be maldos nėra. Taigi reikia melstis susitikimo pradžioje. Reikia melstis ir per susitikimą, būti tokios dvasios būsenos, kuri būdinga tam, kuris prašo, ir tam, kuris atsako: tai nusižeminimo pozicija, besidžiaugianti ir užtikrinta tuo, ką liudija. Malda tampa taip pat sakramento, kuriame pradinis įvykis iš naujo tampa esatimi, būtinybe.

Kaip vyksta Bendruomenės mokykla?

Visų pirma ji yra mokykla: vieta ir metodas, kurių dėka mokomasi. Išmokti reiškia geriau suvokti realybę. Išmokti reiškia suprasti teksto prasmę, tai yra jo ryšį su realybe ir pateikiamas priežastis, kurios leidžia suprasti tą jo ryšį su realybe. Neišvengiama tai, kad, norint suprasti, reikia kartoti (lotyniškai petere ad reiškia siekti): skirti daugiau dėmesio. Dėmesingai kartoti yra tas pats, kas matyti. Kada suprantame? Tuomet, kai pajaučiame skaitomų ir girdimų žodžių atitikimą tam, kuo gyvename. Taip realybė, jeigu į ją atsižvelgiame, tampa sąmoningo priklausymo pasireiškimu.

Keturi darbo punktai

1) Protingas skaitymas, dėmesingas ryšio su dalykais palaikymo būdui, vertinimams, kuriuos priverčia atsirasti, paaiškinimams, kuriuos pateikia.
2) Patirties perdavimas (viskas gali tilpti), lyginant su tekstu.
3) Kultūra, kuri plėtojasi. Motyvacijos ir kriterijų šaltinis turi atsirasti iš patirties vidaus, o ne ateiti iš išorės. Tuo genialesni esame, kuo labiau skverbiamės į mus palietusį įvykį, kuo labiau juo sekame.
4) To, kuris vadovauja, sintezė: pateiktas pavyzdys apie patirties plėtojimąsi, kurį per bendruomenės mokyklos įvykį išgyveno tas, kuris vadovauja.

Perdavimo kitiems pasekmė

Iš taip suvokiamos ir gyvenamos Bendruomenės mokyklos kyla meilės kupinas perdavimo kitiems polėkis, kuriam būdingi trys atspalviai:

a) liudijimas ir misija;
b) dėmesys poreikiams, artimo meilė iki konkrečių darbų;
c) kultūra: meilės kupinas perdavimo kitiems poreikis įkvepia vaizduotę, vertinimo brendimą, logiškus atradimus visų reikalingų įrankių, kurie iš to atsiranda, dėka.

© Fraternità di Comunione e Liberazione. CF 97038000580 / Webmaster / Note legali / Credits