Jonas Paulius II
Didžiai Gerbiamam Monsinjorui Luigi Giussani, judėjimo „Comunione e Liberazione“ įkūrėjui
1. Aktyviai dalyvaudamas prisijungiu prie “Comunione e Liberazione (“Bendrystė ir išsilaisvinimas)” Brolijos džiaugsmo, švęsdamas 20 jubiliejų nuo tada, kai judėjimas buvo Popiežiškosios Pasauliečių Tarybos pripažintas kaip popiežiškai teisei ištikima asociacija. Jūs, mieliausiasis Mons. Giussani, jau 1954 m. Milane davėte pradžią judėjimui “Comunione e Liberazione”, kuris po to išplito kitose Italijos dalyse, o vėliau ir kitose pasaulio šalyse. Brolija yra šio judėjimo sunokintas brandus vaisius.
Laimingos dvidešimtmečio sukakties proga man buvo ypatingai malonu prisiminti svarbiausius judėjimo kelio bažnyčioje etapus, dėkojant Dievui už tai, kaip Jis veikia per Jus, Gerbiamasis Monsinjore, o taip pat per visus tuos, kurie metų bėgyje aplink Jus susirinko. Mus padrąsina dalykų, per kuriuos pasireiškė Dievo veikimas, prisiminimas ir drauge jo gailestingumo atpažinimas.
2. Mintimis grįžtant prie Brolijos ir judėjimo gyvenimo bei darbų, pirmausia į akis krenta atsidavimas, su kuriuo jūs stengiatės įsiklausyti į šiandienos žmogaus poreikius. Žmogus niekuomet nesiliauja ieškojęs: ar būdamas paženklintas prievartos, vienatvės, beprasmiškumo drama, ar išyvendamas vaiskų džiaugsmą, jis visuomet ieško. Vienintelis tinkamas atsakymas, galintis numaldyti šiuos ieškojimus, kyla iš susitikimo su Tuo, kuris esti prie jo būties ir veiklos ištakų.
Judėjimas visuomet norėjo ir tebenori nurodyti ne kokį nors kelią, bet kelią, kuris veda šios egzistencinės dramos sprendimo link. Šis kelias – kiek sykių Jūs pats tai tvirtinote – yra Kristus. Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, pasiekiantis žmogų jo egzistencijos kasdienybėje. Šis kelias paprastai atrandamas tarpininkaujant kitiems žmonėms. Paženklinti susitikimo su Atpirkėju tikėjimo dovana, tikintieji yra pakviesti tapti Kristaus įvykio aidu, patys tapti “įvykiu”. Krikščionybė, nors ir būdama į išganymą vendančių doktrinų bei taisyklių visuma, pirmiausia yra susitikimo “įvykis”. Būtent šią įžvalgą ir patirtį pastaraisiais metais Jūs skleidėte daugybei prie judėjimo prisijungusių žmonių. “Comunione e Liberazione” ne tiek siūlo naujus dalykus, kiek stengiasi iš naujo atrasti Bažnyčios istoriją ir Tradiciją, išreikšdamas ją tokiais būdais, kurie tinkami kalbantis ir kreipiantis į mūsų laikų žmones. 1998 m. gegužės 27 dieną Kreipimesi į pasaulinio bažnytinių judėjimų ir naujų bendruomenių Kongreso dalyvius aš rašiau, kad kiekvieno judėjimo originalumas ir charisma “nėra ir neturėtų būti pretenzija pridėti ką nors prie depositum fidei turtingumo, kurį Bažnyčia saugo su tokia aistringa ištikimybe” (n. 4). Tačiau šis originalumas “suteikia galingą pagalbą bei ragindamas įtikinančiai kviečia pilnatviškai, protingai ir kūrybingai išgyventi krikščioniškąją patirtį. Jame glūdi prielaida surasti tinkamus atsakymus mūsų laikų iššūkiams, sparčiai laiko tėkmei bei nuolat besikeičiančioms istorinėms aplinkybėms” (ten pat).
3. Verta dar sykį grįžti prie Kristaus – Dievo žodžio, įsikūnijusio vardan žmonijos išgelbėjimo. Jėzus iš Nazareto, išgyvenęs žmogiškąją patirtį taip, kaip niekas kitas nebūtų sugebėjęs, tampa visų žmogaus siekių galutiniu tikslu. Tiktai Jame žmogus gali pilnatviškai pažinti save patį.
Tokiu būdu tikėjimas, nebūdamas nei abstrakčiu svarstymu, nei neaiškiu religiniu sentimentu, bet asmenišku susitikimu su Kristumi, duodančiu naują prasmę gyvenimui, pasirodo kaip autentiškas pažinimo nuotykis. Ugdomasis darbas, kurį prisidėdami prie jūsų bendruomenės veiklos stengėsi dirbti daugelis tėvų ir dėstytojų, kaip tik ir yra tai, kas broliams, vaikams, draugams padeda savo viduje atrasti jausmus, darbą, skirtingus pašaukimus, balsą, kiekvieną iš mūsų kviečiantį galutiniam susitikimui su įsikūnijusiu Žodžiu. Vien tik vienatiniame Tėvo Sūnuje žmogus gali atrasti pilnatvišką ir galutinį atsakymą, patenkinantį jo giliausius ir svarbiausius lūkesčius.
Šis nuolatinis dialogas su Kristumi, kuriam peno duoda tiek asmeninė, tiek liturginė malda, yra ir paskata aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip tai liudija “Comunione e Liberazione” Brolijos istorija. Iš tiesų, jūsų istorija – tai sykiu kultūrinės veiklos, artimo meilės, formacijos istorija, o taip pat – atsižvelgiant į skirtumą tarp pilietinės visuomenės ir Bažnyčios tikslų – ir veiklos politikos srityje istorija. Pastaroji plotmė iš savo prigimties gausi prieštaravimų, tad čia sunkiausiu dalyku tampa ištikimai tarnauti tam, kas veda į bendrą gerovę.
4. Per pastaruosius dvidešimt metų Bažnyčios viduje atsirado ir išsivystė daug kitų judėjimų, bendruomenių, organizacijų. Kristaus Dvasios jėga nuolatos peržengia ir beveik laužo praėjusio gyvenimo schemas bei nusistovėjusias formas, skatindama dar nematytus išraiškos būdus. Ši paskata yra gyvosios Bažnyčios misijos ženklas, kurioje Kristaus veidas išryškėja per visų istorijos laikų ir vietų žmonių veidų bruožus. Kaip gali neapimti nuostaba, kai stovime šių Šventosios Dvasios stebuklų akivaizdoje? Ji daro nuostabius dalykus ir naujojo tūkstantmečio aušroje ragina tikinčiuosius imtis plačių užmojų bei vis labiau plėsti statomos Karalystės ribas.
Prieš keletą metų, trisdešimtosios sukakties nuo “Comunione e Liberazione” gimimo proga, esu jums sakęs: “Eikite į visą pasaulį ir neškite tiesą, grožį ir taiką, kuriuos tiekia susitikimas su Kristumi Išganytoju” (Roma, 1984 rugsėjo 29, n.4). Trečiojo krikščioniškosios eros tūkstantmečio pradžioje, su jėga ir dėkingumu iš naujo jums patikiu tą pačią užduotį. Raginu jus nuolat sąmoningai bendradarbiauti prisidedant prie diocezijų bei parapijų misijų, bei nestokojant drąsos plėsti jų ribas, idant misionieriškoji veikla pasiektų atokiausius pasaulio kampelius.
Viešpats tebūna su jumis ir tepadaro vaisingas jūsų pastangas. Marija, ištikimoji Mergelė ir naujosios evangelizacijos Žvaigždė, tebūna jums pagalba ir teveda jus vis drąsesnės ištikimybės Evangelijai keliu.
Su tokiais jausmais mielai skiriu Jums, Mons. Giussani, ir jūsų bendražygiams, taip pat visiems Brolijos nariams bei priklausantiems judėjimui ypatingąjį Apaštališkąjį Palaiminimą.
Iš Vatikano, 2002 m. Vasario 11 d., Palaimintosios Lurdo Mergerlės Marijos šventė.
Jonas Paulius II
