Religinis jausmas yra pirmoji trilogijos dalis, kurioje Giussani apibendrina savo minčių ir patirties kelią. Knygoje religinis jausmas identifikuojamas su pačia racionalumo esme ir žmogiškosios sąmonės šaknimis. Pasak autoriaus, religinis jausmas glūdi kiekvieno žmogaus pirminės patirties lygmenyje, ten, kur “aš” kelia sau klausimus apie gyvenimo, tikrovės, viso to, kas vyksta, prasmę. Iš tiesų, būtent tikrovė “išjudina” galutinius klausimus apie visa apimančią egzistencijos prasmę. Religinio jausmo turinys sutampa su šiais klausimais ir su bet kokiu atsakymu į šiuos klausimus.
Monsinjoras Giussani veda skaitytoją prie to pirmapradžio priklausomybės jausmo, kuris yra pati didžiausia ir įtikimiausia akivaizdybė visų laikų žmogui, atradimo. Paskutiniame knygos skyriuje Giussani įveda apreiškimo hipotezę, t.y. kad nepažįstamas Slėpinys imasi iniciatyvos ir leidžia save pažinti, susitikdamas žmogų. Krikščionybė turi ryšį su religiniu jausmu būtent dėl to, kad ji siūlo save kaip negalimą numatyti ir vis dėlto visiškai pagrįstą atsakymą į žmogaus troškimą gyventi, atrandant ir mylint savąjį likimą.
