Julián Carrón
Julián Carrón susitiko su asociacija „Priimančios šeimos (it. Famiglie per l'Accoglienza). Štai šio dialogo tekstas (2020 m. lapkričio 13d.)
Susitikti ir pasikalbėti su brangiu draugu, kuris mus gerai pažįsta, visada yra labai vertinga patirtis. Ypač tada, kai išgyvenant priėmimą gyvenimas prisipildo iššūkių, o prasmės klausimas bei troškimas būti ugdomiems ir palaikomiems tampa nenumaldomi.
Būtent toks mums buvo susitikimas su Julián Carrón visus šiuos metus: nuostabi proga patirti jo tėvystę ir vedimą, nes ryšys su juo paženklino mūsų kelią ir palaikė mūsų žingsnius.
Šiemet buvo įmanoma suorganizuoti su juo video konferenciją, į kurią pakvietėme visas į mūsų istoriją ryžtingai ir atsakingai įsitraukusias šeimas; per šį susitikimą gilinomės į temą, kurią kaip asociacija pasirinkome šių metų darbui paskatinti: „Tu – staigmena mano gyvenimui. Drąsa susitikti priimant“. Paprašėme, kad asociacijai priklausančios šeimos paruoštų kelis klausimus apie tai, kas šiandien mums rūpi labiausiai. Mus pasiekė daugybė laiškų. Kai kurie iš jų įtraukti į to vakaro pokalbio su Carrón tekstą. Kitus pateikiame rinkinyje, kurį prisegame. Visi jie parodo išgyvenamą atsidavimą, gyvą šio momento laukimą, troškimą sekti pasiūlytu keliu.
Priėmimo patirtyje susitikimas su žaizdomis tų, kuriuos priėmėme į savo namus ir kurie tapo mūsų vaikais (tas skausmas, kurį stengiamės jiems palengvinti ir kuris kartais tiesiog ant mūsų užvirsta), atskleidžia, koks paslaptingas dalykas yra jų (ir mūsų) laisvė, nesugebėjimas ir poreikis atleisti ir kad mums būtų atleista, skausmingai išgyvenamos mūsų ribos ir klaidos.
Visa tai mums meta iššūkį ir kviečia į kelią: „Ką reiškia žvelgti į globojamą vaiką per tai, kam Viešpats leidžia įvykti?“, „Kaip išlaikyti tokią gražią poziciją, kuri man leidžia viską išgyventi su džiugesiu, net jei sunkumai ir nesibaigia?“, „Kuo susiję šie faktai su mano laimės troškimu?“. Štai tokie klausimai mūsų laukia šiuose puslapiuose ir paliečia gyvenimą.
