Julián Carrón
3 SKYRIUS
NETIKĖTAS ŠOKTELĖJIMAS
Dabartis ir jos sukrėtimai atidengė tam tikras gyvenimo schemas, kurios mums atrodė savaime suprantamos. „Būtent taip elgiasi faktai. Susprogdina visus pretenzijų burbulus, sukapoja į gabalus teorijas, sutriuškina įsitikinimus“ . Daugeliui staiga tapo svarbus tas galutinės prasmės poreikis, susidūrus su gyvenimu ir mirtimi, net jei jį pajuntame vos akimirką. Nesugebame jam įsakyti. Ne naujiena, kad daugybė dalykų nebėra akivaizdūs, jie nebėra mūsų pradinio kultūrinio bagažo dalis. Ir nors, kaip sakė Morin, netikrumas yra mūsų laikų bruožas, jį dar labiau sustiprino pandemija, jos mastas ir atkaklumas. Kad ir nuo kokios pozicijos beatsispirtume, darosi sunku likti prisirišus prie to, ką jau žinome, su inercija pasiduoti iliuzijai, kad gyvenimas mūsų rankose. Paradoksalu, tačiau taip tampa lengviau pastebėti, kaip sutrupa monolitinės mūsų pretenzijos, patirti, kaip suskyla mūsų įsitikinimų sienos. Apie tai dainuoja Leonard Cohen: „Įtrūkę, viskas įtrūkę, / Štai kaip patenka šviesa“ .
(...)
