Jonas Paulius II
Brangūs broliai ir seserys!
1. Aš nepaprastai džiaugiuosi, galėdamas susitikti su jumis, atvykusiais į Romą tam, kad kartu paminėtumėme trisdešimtąjį šio judėjimo jubiliejų ir taip pat pamąstytumėme apie istoriją tų žmonių, kurie gyvena išvien su Bažnyčia ir kurie yra pašaukti bendradarbiauti ir per uolų bendravimą skelbti Kristų visai žmonijai, visam pasauliui.
Šia šventiška proga žvelgdamas į tokius atvirus ir laimingus jūsų veidus, norėčiau išsakyti jums savo meilę ir begalinį džiaugsmą dėl jūsų apsisprendimo tikėti; trokštu padėti jums dar labiau subręsti Kristuje, dalindamasis visa atperkančia Jo meile žmogui. Žodžiai (liudijimai, pasakojimai, giesmės), kuriuos ką tik girdėjau, padėjo man tarsi iš vidaus atsekti šį jūsų gyvenimo periodą, kuris yra dabartinės italų (ir jau nebe tik italų) bažnyčios gyvenimo dalis. Šie žodžiai suteikė man galimybę aiškiai pamatyti kokie yra jūsų gyvenimo Bažnyčioje mokomieji kriterijai – tai gyvas ir intensyvus darbas pačiuose įvairiausiuose socialiniuose kontekstuose.
Už visa tai esu dėkingas Viešpačiui, kuris dar sykį mane sužavėjo jumyse esančia paslaptimi, kurią jūs nešiojate savyje ir visada turite būti pasiruošę ją nešti, nuolankiai suvokdami, kad esate paslankus molis Jo kūrybingose rankose.
Būkite ir toliau pasišventę šiame kelyje, kad per jus Bažnyčia taptų toji aplinka, kurioje žmogaus egzistencija atperkama (žr. kalba Lugane, birželio 12 – oji, 1984); kerinti aplinka, kurioje kiekvienas žmogus suranda atsakymą į gyvenimo prasmės klausimą: Kristus – tai visatos ir visos žmonijos istorijos centras.
2. Jėzus Kristus, Tasai, kuriame viskas sutverta ir kuriame viskas egzistuoja, ir yra tas principas, daug ką paaiškinantis apie žmogų ir jo istoriją. Jei nuolankiai, bet tvirtai teigsime, kad Kristus – tai Tas, kuris įkvepia mūsų gyvenimą, darbą, savimonę ir veiklą, bei yra visa to pradžia, vadinasi, būsime Jam ištikimi, vadinasi, liudysime Jo pergalę prieš visą pasaulį.
Dirbti taip, kad tikėjimo turinys ne tik padėtų suprasti gyvenimą, bet ir mokytų gyventi, yra kasdienė tikinčiojo pareiga, kurią jūs privalote atlikti atsidūrus bet kokioje situacijoje, bet kokiose aplinkybėse. O jūsų dalyvavimo dvasiniame gyvenime lobis slypi štai kur: tikėjimo skleidime, nes tikėjimas įtakoja žmogaus gyvenimą ir istoriją; sakramentuose, per kuriuos susitinkama su Viešpačiu, su savo broliais ir seserimis Viešpatyje; maldoje, per kurią šloviname ir garbiname Dievą; vyresnybėje, kuri yra tikrojo dvasinio kelio garantas ir sargas.
Jeigu štai šitaip traktuojame ir praktiškai savo gyvenime pritaikome krikščioniškąją patirtį, tada Bažnyčią išvystame žmogiškose situacijose, kur Kristus “žydams papiktinimas, o pagonims puikybė” (1 Kor 1, 23 - 24) yra tiesą nešanti viltis.
3. Mes tikime Kristumi, kuris mirė ir prisikėlė, Kristumi, kuris yra čia ir dabar, kuris ne tik gali pakeisti, bet ir keičia pasaulį.
Jūs, kurių vis daugiau skaičiumi, kurie esate tokie reikšmingi Bažnyčios gyvenime Italijoje ir kitose tautose, kur jūsų patirtis jau plinta, čia esate dėka to tvirto įsitikinimo, kurį privalote puoselėti ir skelbti, nes tik tvirtas įsitikinimas gali paliesti žmoniją. Tai be galo svarbu, būtent todėl reikia atkreipti dėmesį kaip Šventoji Dvasia, tęsdama su šiandienos žmogumi dialogą, Dievo pradėtą Kristuje ir tęstą per visą krikščionybės istoriją, šiuometinėje bažnyčioje prikėlė daugybę dvasinių judėjimų. Šie judėjimai kalba apie formų pasirinkimo laisvę; formų, kuriomis išreikšta toji vienintelė Bažnyčia; formų, kurios simbolizuoja saugų naujoviškumą, kuris vis dėlto bus tinkamai suprastas už savo teigiamą įnašą Dievo Karalystėje šių dienų istorijoje.
Mano didžiai gerbiamas pirmtakas Popiežius Paulius VI, kreipdamasis į Florencijos Comunione e Liberazione narius 1977 – ųjų gruodžio 28 dieną, sakė: “Mes dėkojame jums už tai, kad drąsiai, ištikimai ir tvirtai įsitikinę liudijote šiuo neramiu laikmečiu susidūrę su tam tikrais sunkumais. Būkit laimingi, būkit ištikimi, būkit stiprūs ir džiaugsmo kupini, skelbdami pasauliui, kad krikščioniškas gyvenimas yra gražus, tvirtas, giedras, išties galįs pakeisti visuomenę, kurioje gyvenama”.
4. Kristus – tai Dievo akivaizda su žmogumi, Kristus – Dievo malonė nusidėjėliams. Bažnyčia, mistinis Kristaus kūnas ir nauji Dievo žmonės pamažu atskleidžia pasauliui šį nuostabų Viešpaties dosnumą, palaikantį žmogų bet kokioje situacijoje, bet kokiose aplinkybėse, bet kuriuo metu. Bažnyčia intensyviai kuria kultūrą, sklindančią tiesa ir meile, nes tik tai padeda žmogui susitaikyti su savimi ir savuoju likimu. Tokiu būdu Bažnyčia tampa žmogaus, kurio laisvės troškimą ji vertina, išsigelbėjimo ženklu.
Malonės išgyvenimas mus išmoko priimti tuos, kurie yra kitokie negu mes, išmoko užmegzti naują draugystę, atskleidžia kokia yra turtinga ir gili Bažnyčios paslaptis, koks didžiulis Jos troškimas bendrauti su žmogumi kur jis bebūtų. “Eikite į visą pasaulį” (Mt 28, 19), sakė Kristus savo mokiniams. O aš jums kartoju: “Eikite į visą pasaulį ir neškite tiesą, grožį ir taiką, kurie slypi Kristuje Atpirkėjuje”. Šis kvietimas, kurį Kristus skyrė visiems savo mokiniams ir kurį Petras be paliovos kartojo, jau įpintas į jūsų istoriją. Per šiuos trisdešimt metų jūs pabuvojote pačiose netikėčiausiose situacijose nuolat sėdami savo Judėjimo sėklas. Aš žinau, kad šis Judėjimas tvirtai įsišaknijo aštuoniolikoje pasaulio šalių Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Aš taip pat žinau koks atkaklumas lydi tuos, kurie ieško jūsų kitose šalyse. Prisiimkite šio dvasinio poreikio naštą: štai atsakomybė, kurią jums palieku šiandien.
5. Žinau, kad puikiai suvokiate, koks svarbus yra tikras ir išsamus bendravimas tarp įvairiausių dvasinės bendruomenės atšakų. Todėl esu įsitikinęs, kad aistringai pasišvęsite ieškoti tinkamų būdų, kaip įvykdyti savo užmojus harmoningai bendradarbiaujant su vyskupais, kunigais ir visais kitais dvasiniais judėjimais.
Neškite į visą pasaulį paprastą ir suprantamą Bažnyčios gyvenimą. Išgirdęs nuoširdų Kristaus liudijimą, žmogus ne tik pradeda suprasti savo poreikius, bet ir gauna atsakymus į juos, nes tas liudijimas krikščioniškoje bendruomenėje padeda jam surasti Kristų. Šių laikų žmogus trokšta, kad šalia jo visada būtų Kristus, tas gimimo, gyvenimo, mirties, kančių ir džiaugsmo ženklas.
Tegu Mūsų Mergelė, Dievo ir Bažnyčios Motina nuolatos jus lydi gyvenimo kely. Žinodamas apie jūsų atsidavimą Šventajai Mergelei tikiu, kad jums visiems ji bus “Ryto žvaigždė”, apšviečianti ir sustiprinanti jūsų kilniaširdišką pasišventimą krikščioniškajam gyvenimui šiandieniniame pasaulyje.
O dabar iš visos širdies jus laiminu.
Jonas Paulius II