Žmonėms, jauniems ir nebe jauniems, galiausiai reikia vieno dalyko: tikrumo dėl jų laiko, jų gyvenimo pozityvumo, tikrumo dėl jų likimo.
“Kristus prisikėlė” yra tikrovės pozityvumo teigimas, yra meilės įkvėptas tikrovės teigimas. Be Kristaus Prisikėlimo yra tik viena alternatyva: nebūtis.
Kristus tampa esatimi, nes jis prisikelia nuolatos, per visą istoriją. Jėzaus, t.y. įsikūnijusio Žodžio, Dvasią eilinis žmogus gali patirti Jo atpirkimo jėgoje, apimančioje visą individo būtį ir žmonijos istoriją, radikaliame pokytyje, kurį jis sukelia tame, kas susiduria su Juo ir kas, kaip Jonas ir Andriejus, Juo seka.
Luigi Giussani
