Esame su Popiežiumi ir visais tais, kurie daro viską, kad sustabdytų šio karo siaubą. Esame su Popiežiumi, kuris gina ir skelbia taiką. Tačiau koks trapus yra taikos troškimas, jei šis troškimas netampa užduotimi, atsakomybe kasdieniame gyvenime kurti patirtis, užtikrinančias ugdymą, darbą, artimo meilės iniciatyvas, teisingumą mūsų žmonėms, kiekvienai tautai.
Daug kalbėta ir daug dar bus pasakyta apie šios beprasmiškos Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą priežastis ir galimus trumpalaikius bei ilgalaikius padarinius. Mūsų, krikščionių, žvilgsnis visų pirma nukreiptas į žmogų: vyrus, moteris, vaikus, pagyvenusius asmenis, ligonius ir pagalbos reikalingus žmones, kurie staiga pamato, kad jiems gresia sprogdinimų košmaras, maisto ir būtiniausių prekių trūkumas, artimųjų netektis, ir kurie, palikdami viską, yra priversti bėgti iš savo namų į nežinomybę. Ar jie ras tuos, kurie norės juos priimti?
Negalime tik stebėti įvykių, laukiant, kol jie praeis. Ir ne tik todėl, kad šį kartą konfliktas nukelia mus į Europos širdį, bet ir dėl to, kad dar ilgai kentėsime šio tragiško karo padarinius. Jau Aischilas pastebėjo, kad pirmoji bet kokio karo auka yra tiesa. Melas maitina neapykantą, kuria priešiškumą, atveria perkasas tarp krikščionių, tikėjimo brolių, kurie kovoja vienas su kitu, nežinodami kodėl.
Šiuo metu suprantame, kokie teisingi popiežiaus Pranciškaus žodžiai Fratelli tutti enciklikoje: „Kiekvienas karas padaro pasaulį blogesnį, nei prieš tai rado. Karas yra politikos ir žmonijos nesėkmė, gėdingas pasidavimas, pralaimėjimas blogio jėgų akivaizdoje. Nesustokime ties teorinėmis diskusijomis, palieskime žaizdas, lieskime kūną tų, kurie kenčia. […] Atkreikime dėmesį į šių smurto aukų tiesą, žiūrėkime į realybę jų akimis ir klausykimės jų istorijų atvira širdimi. Taip galėsime atpažinti blogio bedugnę karo širdyje, o tai, kad jie elgsis su mumis kaip naivuoliais, nes pasirinkome taiką, mūsų nenuliūdins“.
Skausmo ir kančių, netikrumo dėl mūsų brolių ukrainiečių likimo valandą, priimdami Popiežiaus kvietimą visai Bažnyčiai laikytis pasninko dienos Pelenų trečiadienį (2022 m. kovo 2 d.), meldžiame Šventosios Dvasios pagalbos užtariant Švč. Mergelei Marijai – vieninteliam „gyvam vilties šaltiniui“.
