Davide Prosperi
Brangūs draugai,
noriu su Jumis pasidalinti džiaugsmu, jog vakar ryte, šeštadienį, birželio 15 d., buvau audiencijoje pas Šventąjį Tėvą kartu su kun. Andrea D’Auria, Tarptautinio Comunione e Liberazione centro vadovu, ir Marco Melato, Generaliniu Brolijos sekretoriumi.
Jau mūsų paskutinio susitikimo, įvykusio sausį, pabaigoje Šventasis Tėvas buvo išsakęs troškimą, kad netrukus sugrįžčiau pas jį papasakoti apie judėjimo gyvenimą. Popiežius norėjo žinoti, kokius žingsnius žengėme, taip pat ir atsižvelgdami į laišką, kurį jis man atsiuntė sausio 30 d. Per susitikimą jis rodė didelę pagarbą tam, kuo mes gyvename, liudydamas mums savo meilią draugiją mūsų keliui. Su juo galėjome pasidalinti svarbiais pastarųjų metų faktais, kalbėdami apie pasiūlytas temas, kai pasakojome apie Metų pradžios dieną, apie Bendruomenės mokyklą, apie Brolijos rekolekcijas, skirtas vilčiai, ir apie mano paskutinį pasisakymą kultūros tema. Šventasis Tėvas pasakė esąs labai patenkintas ir mus sustiprino mūsų darbe, pasidalindamas turiniu ir rūpesčiais, kuriuos jam išdėstėme.
Taigi jis mus padrąsino toliau eiti šiuo keliu be dvejonių ir paragino tęsti pradėtą darbą gilintis į charizmos turtingumą, ypač iškeliant bendruomeninio vadovo metodo vertę. Šiuo požiūriu Popiežius mums kalbėjo apie būtinybę dalintis charizma ir bendra atsakomybe vadovaujant judėjimui. “Be šito – pridūrė – kiekvieno judėjimo gyvenimas yra trumpas. Charizma toliau gyvena istorijoje ir tautoje, kuri ją aktualizuoja”. Be to, pabrėžė, kad kiekviena charizma turi save suvokti kaip tarnaujančią visai Bažnyčiai, niekada neatsitolindama nuo jos, su atnaujintu misionierišku polėkiu: “Nežiūrėti sau į bambą, eiti į išorę, eiti į išorę! Visai Bažnyčiai to reikia” – tai sakinys, kurį Šventasis Tėvas kartojo keletą kartų per audienciją.
Man paprašius įvertinti kultūrinį darbą, kurį atliekame, Popiežius Pranciškus pritarė jo koncepcijai, pabrėždamas, kad charizma turi būti nuolatos iš naujo aktualizuojama. Judėjimas, priminė mums Šventasis Tėvas, privalo likti ištikimas savajai charizmai, komunikuodamas apie save kūrybiškai bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje jis yra.
Draugai, esu tikrai dėkingas už šią stebinančią ir tėvišką Popiežiaus draugiją, kuri mus drąsina, mus paguodžia ir mus palaiko, vykdant mūsų misionierišką užduotį. Audiencijos pabaigoje jam padovanojome Brolijos rekolekcijų, kurias vedė Mons. Giovanni Paccosi, tekstą ir Popiežius taip pakomentavo: „ Viltis, viltis…viltis yra nuolanki dorybė”.
Prašykime Viešpaties, kad mums niekada netrūktų šios vilties, kupinos nuolankumo. Ir nepamirškime visuomet melstis už Šventąjį Tėvą.
Apkabinu,
Davide Prosperi
