“Tuos ir tai, kas to pragaro viduryje yra ne pragaras”.
Tai jis jau čia, tas pragaras. Yra du būdai išvengti jo kančių. Pirmasis daugelio lengvai pasiekiamas: sutikt su pragaru ir tapti jo dalimi, kad jo nebematytum. Antrasis – rizikingas ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei mokymosi: ieškoti ir išmokti atpažinti tuos ir tai, kas to pragaro viduryje yra ne pragaras, tada padėti jiems tverti ir išlaisvinti jiems erdvę.
Italo Calvino
“Tuos ir tai, kas to pragaro viduryje yra ne pragaras”. Tai įvyko! Sugrįžkime, atitolindami įpročio miglą nuo mūsų žvilgsnio ir nuo mūsų širdies, sugrįžkime prie didžiosios naujienos, didžiosios žinios, didžiojo fakto, didžiojo įvykio. “Tuos ir tai, kas to pragaro viduryje yra ne pragaras”: Likimas, mūsų Likimas, tapo Esatimi. Bet Esatimi, kuri yra lyg tėvas, motina, brolis, draugas, lyg – kol mes keliavome – netikėtai atsiradęs bendrakaleivis. Bendrakeleivis: Emanuelis, Dievas su mumis! Tai įvyko!
Luigi Giussani
