Gegužės 20 dieną turėjau skristi į Portugaliją, kur vyko CL Europos diakonijos susitikimas.
Dešimtą valandą ryto Vilniaus gyventojams buvo nurodyta nedelsiant eiti į slėptuves dėl tikėtina kovinio drono pavojaus. Tuo metu buvau darbe su keliais kolegomis. Kadangi tą dieną buvau viena iš vadovų, pajutau į mane nukreiptus jų žvilgsnius – visi laukė sprendimo. Pirmą kartą gyvenime teko atsidurti tokioje situacijoje. Tą akimirką labai apčiuopiamai pajutau atsakomybės iššūkį.
Sprendimas buvo aiškus – eiti į slėptuvę ir tuo pačiu įsitikinti, kaip veikia visa perspėjimo ir apsaugos sistema. Maždaug po keturiasdešimties minučių pavojus buvo atšauktas: NATO naikintuvai droną neutralizavo. Oro erdvė buvo laikinai uždaryta, tačiau išliko viltis, kad iki vakaro, kai turėjau skrydį, ji bus vėl atidaryta. Taip ir nutiko.
Nors akivaizdu, kad yra išmintinga pasiruošti išgyvenimo kuprinę, to nesu padariusi. Kokia gėda pripažinti, kad iššvaistėme ketverius metus – laiką, už kurį ukrainiečiai sumokėjo ir iki šiol kasdien moka pačią didžiausią kainą: savo gyvybėmis ir krauju.
Tą pačią dieną „Facebook“ skaičiau vilniečių pasakojimus apie rytą išgyventą įtampą. Tarp jų radau vieno tėvo pasidalijimą.
“Jonas (14) nustebino, kai pasakė, kad turi savo kuprinėje pasidaręs išgyvenimo dėžutę. Sakė pagal youtubo išgyvenimo rekomendacijų video pasidarė. Sudomino, aptarėm dėžutės turinį. Saldainių Barkleys metalinėje dėžutėje telpa:
- lapelis su visų artimųjų telefono numeriais
- pieštukas + lapeliai
- daugiafunkcinis peiliukas
- žiebtuvėlis + prakura
- švilpukas
- sąvaržėlė
- kryželis (sakė, kad Jėzus saugotų)
- 2 eur.
Sakė dar kramtoma guma ir pleistrai buvo, bet jau anksčiau sunaudojo.
Pagyriau idėją, nes streso valdyme pasiruošimo nusiteikimas yra svarbiau už bet kokios dėžutės turinį. Tik daviau jam 10 eur. Ir sakau:
Čia papildyk šitą dėžutę, nes tie 2 eur mažokai žiūrisi. Padėkojo.”
Kai nutinka tokie įvykiai, kūnas sureaguoja akimirksniu, o protas niekada nebūna iki galo pasiruošęs. Tokiomis akimirkomis pasidaro akivaizdu, kad reikia turėti parengtą savo išgyvenimo rinkinį.
Ant mano išgyvenimo dėžutės užrašyta “Kristus”, per CL judėjimą. Man reikalingi draugai, kurie padėtų atsirinkti, kas iš tiesų yra svarbiausia. Ugdymo, kurį gavau judėjime, dėka jau esu sukaupusi savo „2 eurus“. Tačiau svarbu, kad draugas ar tėvas, pridėtų dar „10 eurų“. Su šiuo troškimu Europos diakonijos metu vykau į piligriminę kelionę į Fatimą. Išgyventi kasdienybėje labiausiai padeda mylintis draugas – žmogus, kuris nenusuka žvilgsnio, mato mane nepaisydamas nieko, nepasitraukia ir lieka šalia.
Gimstame ir mirštame vieni, tačiau gyvename draugijoje. Ir ši draugija mano gyvenime yra gryna Jėzaus malonės dovana.
Kristina
