Pranciškus lt.radiovaticana.va
Ketvirtadienio Mišių pirmasis skaitinys iš Išėjimo knygos kalba apie Mozės maldą. Išrinktoji tauta nusigręžė nuo Dievo, pasigamino aukso veršį ir ėmė jį garbinti. Dievas nori tautą nubausti, bet ją nuo Dievo bausmės išgelbėja ištverminga, drąsi Mozės malda. Apie šią maldą buvo kalbama ir ketvirtadienio rytą popiežiaus Pranciškaus aukotų Mišių homilijoje.
Biblija sako, kad Mozė kalbėjo su Viešpačiu veidas į veidą, kaip su draugu. Tokia turi būti malda: laisva, ištverminga, konkreti. Mozė netgi papriekaištauja Viešpačiui: „Tu juk buvai pažadėjęs, o dabar nenori laikytis pažado...“. Šitaip kalbėtis įmanoma tik su draugu. Taip pat ir maldoje turime šitaip atverti širdį.
Mozė nulipo nuo kalno atsigavęs, geriau pažinęs Viešpatį. Pasisėmęs iš maldos naujų jėgų jis vėl imasi darbo ir veda tautą į Pažadėtąją Žemę. Malda atgaivina, grąžina jėgas, perkeičia širdį. Viešpats mums visiems tesuteikia šia malonę, nes melstis – tai malonė.
Kai meldžiamės Dievui, - sakė homilijoje popiewius Pranciškus, - mes ne tik kalbamės vienu du. Malda tai ne tik dialogas, bet joje dalyvauja ir trečiasis asmuo, Šventoji Dvasia. Dar daugiau: neįmanoma melstis be Šventosios Dvasios. Tai Ji meldžiasi mumyse, Ji perkeičia mūsų širdį, Ji moko mus tarti Dievui: „Tėve“. Prašykime Šventąją Dvasią, kad ji išmokytų mus melstis taip kaip meldėsi Mozė, derėtis su Dievu, laisvai ir drąsiai. Šventoji Dvasia, kuri nuolatos dalyvauja mūsų maldoje, teveda mus šiuo keliu.
© Vatikano radijas
