Pranciškus lt.radiovaticana.va
Šeštadienio naktį šv. Petro bazilikoje Romoje, kaip ir visame pasaulyje, suskambo senovinė velykinė „Exsultet“ giesmė – „Tedžiūgauja dangaus angelų minios, tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys ir tesveikina Kristaus pergalę skardūs trimitai“.
Jėzaus Kristaus prisikėlimo Evangelija prasideda moterų keliu link kapo, auštant dienai po šeštadienio. Jos eina prie kapo, kad pagerbtų Viešpaties kūną, tačiau atranda jį atvirą ir tuščią. Galingas angelas pasakė joms: „nebijokite“ ir nurodė pranešti mokiniams, jog Jėzus prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jų į Galilėją. Moterys bėga, skuba ir pakeliui jas pasitinka pats Jėzus, kuris sako: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. „Nebijokite, nesibaiminkite“: tai balsas, kuris drąsina atverti širdį, kad ši priimtų šią žinią, - šeštadienio nakties budėjimo Mišių homilijoje sakė popiežius Pranciškus.
Po Mokytojo mirties mokiniai buvo išblaškyti, jų tikėjimas sudaužytas, viskas, rodos, baigėsi, žlugo tvirtumai, užgeso viltys. Bet dabar moterų skelbimas, nors ir neįtikėtinas, buvo tarsi šviesos spindulys tamsoje. Žinia pasklido: Jėzus prisikėlė, kaip buvo sakęs...Ir dar nurodymas, pakartotas dukart, eiti į Galilėją.
Galilėja yra pirmojo kvietimo vieta, čia viskas prasidėjo. Tai sugrįžimas į pirmojo pašaukimo vietą. Čia, ant ežero kranto, Jėzus praėjo, kai žvejai taisė tinklus. Jis juos pašaukė ir jie viską palikę juo sekė.
Grįžti į Galilėją reiškia viską iš naujo suprasti kryžiaus ir pergalės šviesoje, be baimės: pamokslavimą, stebuklus, naują bendruomenę, entuziazmą ir nusivylimą, net išdavystę – viską iš naujo suprasti nuo pabaigos, kuri tuo pat metu yra nauja pradžia.
Kiekvienas iš mūsų, - kalbėjo popiežius, - taip pat turi savo „Galilėją“, savojo kelio su Jėzumi pradžioje. Grįžti į Galilėją reiškia atskleisti mūsų krikštą, kaip gyvą versmę, gauti naujos energijos iš mūsų tikėjimo ir krikščioniškos patirties ištakų. Grįžti į Galilėją reiškia grįžti į tą tašką, kuriame Dievo Malonė mane palietė pirmą kartą. Iš šios kibirkšties galiu įžiebti ugnį, nešti šviesą ir šilumą savo broliams ir seserims. Iš šios kibirkšties gimsta nuolankus, geras ir ramus džiaugsmas.
Be krikšto, krikščionio gyvenime yra ir kita „Galilėja“, labiau egzistencinė: tai patirtis asmeniško susitikimo su Jėzumi Kristumi, kuris pašaukė juo sekti ir dalyvauti jo misijoje. Šia prasme grįžti į Galilėją reiškia širdyje išsaugoti gyvą atmintį to pašaukimo, kai Jėzus praeidamas mano kelyje pažvelgė į mane su gailestingumu, paprašė juo sekti. Eiti į Galilėją reiškia atsiminti tą momentą, kai mano akys susitiko su jo akimis, kai pajutau, kad mane myli.
Šią naktį kiekvienas iš mūsų gali savęs paklausti: kur yra mano Galilėja? Atsiminti ją. Ar ją atsimenu? Ar ją pamiršau? Ieškok ir rasi, ten tavęs laukia Viešpats. Ar ėjau keliais, kurie mane privertė ją užmiršti? Viešpatie, padėk man, pasakyk kur yra mano Galilėja, aš noriu ten sugrįžti, kad tave sutikčiau ir kad leisčiaus apkabinamas tavo gailestingumo. Nebijokite! Grįžkite į Galilėją! – kalbėjo Pranciškus.
Evangelija, pasak jo, sako aiškiai: reikia ten grįžti, kad išvystume prisikėlusį Jėzų, taptume jo prisikėlimo liudytojais. Tai nėra nostalgiškas grįžimas į praeitį. Tai grįžimas prie pirmosios meilės, kad gautume ugnį, kurią Jėzus uždegė pasaulyje, kad neštume ją kitiems, iki žemės pakraščių. „Tautų Galilėja“: Prisikėlusiojo horizontas, Bažnyčios horizontas, stiprus susitikimo troškimas...leiskimės į kelią!
Prieš sugaudžiant, kaip sakoma „Exsultet“ giesmėje „išganymo trimitams“, popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į tikinčiuosius: - brangieji broliai ir seserys, visiems linkiu gerų ir šventų Velykų, su Prisikėlusiojo Jėzaus džiaugsmu. Ir ėjimo pirmyn, be baimės, su troškimu sugrįžti į pirmąją Galilėją, kad susitiktumėte su Viešpačiu. Gerų Velykų!
© Vatikano radijas
