Pranciškus lt.radiovaticana.va
Pirmadienio rytą įvyko tradicinis kasmetinis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su diplomatiniu korpusu. Į susitikimą atvykę 180 šalių, palaikančių diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, ambasadoriai perdavė popiežiui Pranciškui savo valstybių vadovų sveikinimus. Popiežius pasakė gana ilgą kalbą, kurioje apžvelgė dabartinio pasaulio panoramą, ypatingą dėmesį skirdamas skubaus sprendimo laukiantiems konfliktams bei socialinėms problemoms.
Kalbos pradžioje popiežius atkreipė dėmesį į Jėzaus gimimo scenoje šalia džiaugsmo ir taikos žinios akivaizdžiai matomą ir priešingą žinią – atmetimą, kietą žmonijos širdį, nenorinčią priimti Kūdikio. Tą pati matome ir šiandien. Nesame linkę žiūrėti į kitą žmogų kaip į brolį, kurį reikia priimti. Dėl to plinta atmetimo kultūra, nesiskaitymas su žmonėmis, neretai virstantis smurtu ir žudymu. Pranciškus paminėjo ir neseniai švęstą Pasaulinę taikos dieną bei šia progą paskelbtą žinią „Nebe vergai, bet broliai“. Laisvei sukurtas žmogus tampa madų, galios, pinigų ar netgi iškraipytų religingumo formų vergu. Šių naujų vergystės formų priežastis yra širdies sugedimas. Sugedusi širdis nesugeba matyti gėrio ir jo kurti, nesugeba siekti taikos. Dėl to ir matome šiandieniniame pasaulyje tiek daug nesantaikos. Tai tarsi dalimis vykstantis trečiasis pasaulinis karas.
Vardydamas šiomis dienomis vykstančius konfliktus, popiežius pirmiausia paminėjo Ukrainą, linkėdamas, kad būtų nutrauktas konfliktas, kad kovojančios šalys atkurtų pasitikėjimą ir būtų laikomasi tarptautinės teisės. Kalbėdamas apie Artimuosius Rytus ir Jėzaus gimtąją žemę, Pranciškus priminė jo iniciatyva Vatikane surengtą maldos susitikimą, kuriame dalyvavo taip pat Izraelio ir Palestinos vadovai. Ypatingas dėmesys popiežiaus kalboje skirtas funadamentalistiniam terorizmui Sirijoje ir Irake. Religinis fundamentalizmas ne tik atmeta žmogų, nesiskaito su žmonėmis ir juos brutaliai žudo, bet atmeta patį Dievą, paverčia jį ideologiniu pretekstu. Paminėjęs pastarųjų dienų įvykius Paryžiuje, tūkstančius nuo smurto bėgančių žmonių, žiauriai persekiojamas mažumas, popiežius Pranciškus pakartojo, kad visi – o visų pirma religiniai lyderiai – privalo griežtai smerkti visas fundamentalistines ir ekstremistines religijos interpretacijas. Šiandien, deja, dar labai dažnai, kas turi savo rankose galią, visokiais būdais ja piktnaudžiauja, nesiskaitydami su žmogaus gyvybe.
Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie padėties Afrikoje. Paminėjo konfliktus Nigerijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane, prekybą žmonėmis, moterų prievartavimą. Seksualinė prievarta tai baisiausias pasikėsinimas į moters orumą, ne tik jos kūno išniekinimas, bet ir baisi dvasinė žaizda bei sunkiai pagydoma trauma, kuri sukelia ir socialines pasekmes. Kalbėdamas apie Afriką, Pranciškus dar kartą paragino tarptautinę bendruomenę padėti Ebolos viruso paliestoms šalims.
Diplomatams sakytoje kalboje Popiežius paminėjo ir kitas šiandien pasaulio bendruomenės gyvenime akivaizdžias atmetimo kultūros pasekmes: pagalbos ir dėmesio nesulaukiančius ligonius, neįgalius žmonės, nevertinamus senus žmones, darbo nesurandantį ir dėl to pasitikėjimą prarandantį jaunimą.
Tačiau yra ir vilties ženklų, kurie žada šviesesnę ateitį. Šventasis Tėvas sakė, kad jam nepaprastai gerą įspūdį paliko pernai vykusi trumpa kelionė į Albaniją. Jos metu jis pamatė puikiai sutariančią visuomenę, kurios darnos netrukdo skaudžios praeities paliktos žaizdos. Taip pat ir Jungtinių Valstijų ir Kubos santykių atkūrimas yra akivaizdus įrodymas, kad dialogas iš tiesų sugeba statyti tiltus. Galiausiai popiežius linkėjo, kad šiais metais būtų pasiektas susitarimas su Iranu dėl atominės energijos naudojimo taikiems tikslams, kad būtų sėkmingai sprendžiamos neturtingų šalių plėtros problemos, kad pavyktų pasirašyti naują sutartį dėl klimato. Baigdamas kalbą Pranciškus sakė, kad taika tai ne tik karų nebuvimas, bet pirmiausia širdies atsivertimas. Čia vėlgi esmiškai svarbus religijų vaidmuo, nes nuoširdus tikėjimas į Dievą ugdo atvirumą, skatina dialogą ir visus kitus gerus darbus, o smurtą kursto religijos mistifikavimas, jos naudojimas kaip ideologinio preteksto siekiant užvaldyti kitus žmones.
* * *
Šiuo metu Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su 180 pasaulio valstybių ir yra akreditavęs savo atstovus pagrindinėse tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublika diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu užmezgė 1922 m. Šiuo metu Lietuvos atstovybei prie Šventojo Sosto vadovauja ambasadorė Irena Vaišvilaitė.
© Vatikano radijas
