Pranciškus lt.radiovaticana.va
Pirmadienį iš Manilos ir Romą skridusiame lėktuve įvyko tradicinė spaudos konferencija, kurios metu popiežius Pranciškus pirmiausia trumpai apibendrino šią ką tik pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę ir paskui, atsakydamas į žurnalistų klausimus, palietė ir kitas Bažnyčios gyvenimo, jos santykio su dabartiniu pasauliu temas.
Filipinuose labiausiai mane sujaudino nuoširdūs žmonių gestai, nesuvaidintas entuziazmas ir, žinoma, Mišios Taklobane, kurių metu jaučiausi priblokštas, tokiais asmeniniais įspūdžiais Pranciškus dalijosi su žurnalistais daugiau kaip valandą trukusios spaudos konferencijos metu.
Popiežiaus buvo klausiama ir apie būsimas apaštališkąsias keliones. Azijoje jis jau lankėsi kelis kertus. Kada keliaus į Afriką? Pranciškus atsakė, kad jo kelionė į Afriką rengiama. Dar ne viskas suderinta ir patvirtinta, tačiau šių metų pabaigoje jis turėtų aplankyti Centrinės Afrikos Respubliką ir Ugandą. Kalbant apie būsimas keliones paminėtas rudenį numatytas vizitas JAV – dalyvavimas Filadelfijoje vyksiančiame Pasauliniame šeimų susitikime ir ta pačia proga vizitai Vašingtone ir Niujorke. Į Meksiką šia proga popiežius nekeliaus. Jis prisipažino, kad būtų norėjęs atvykti į JAV iš Meksikos, tuo pačiu keliu, kuriuo keliauja geresnio gyvenimo ieškantys migrantai, ir Kalifornijoje vadovauti šio krašto evangelizuotojo pranciškono misionieriaus Junipero Serra kanonizacijai. Tačiau kelionė labai išsitęstų, tad nuspręsta, kad kanonizacijos iškilmės vyks nacionalinėje šventovėje Vašingtone, o kelionė į Meksiką bus rengiama atskirai. Popiežius taip pat pranešė, kad jau šiais metais jis turėtų aplankyti Ekvadorą, Boliviją ir Paragvajų, o ateinančiais metais ketina keliauti į Čilę, Argentiną ir Urugvajų.
Kaip suprasti popiežiaus užuominą apie „ideologinį kolonializmą“, kuri nuskambėjo susitikimo su filipiniečių šeimomis metu? – klausė Vokietijos radijo korespondentas. Kas yra „ideologinis kolonializmas“ Pranciškus paaiškino keliais pavyzdžiais. Jau savo gimtojoje Argentinoje jis buvo susidūręs su situacija kai mainais už tarptautinę paramą švietimo sistemoms, reikalaujama, kad į mokymo programas būtų įtraukiamas vadinamosios gender ideologijos dėstymas. Apie tokius reikalavimus neseniai vykusiame Sinode kalbėjo ir Afrikos šalių vyskupai. Kodėl sakau, kad tai „ideologinė kolonizacija“? Dėl to, pasinaudojama tautų poreikiais, pasinaudojama vaikais siekiant įtvirtinti savo pozicijas. Tačiau tai nenauja. Taip elgėsi ir praėjusio šimtmečio diktatūros, sakė Pranciškus ir paminėjo fašistinės Italijos vaikų organizaciją ir Hitlerjugendą. Šitaip siekta pavergti tautas. Tačiau kiek daug dėl to kančios. Iš tautų neturi būti atimama laisvė. Kolonizatorių imperijos siekia atimti iš tautų tapatybę ir jas visas suvienodinti. Tikra globalizacija turi būti panaši ne į nugludintą rutulį, bet į daugiašonę figūrą, kurioje kiekviena dalis, kiekviena tauta išsaugotų savo tapatybę, nebūtų ideologiškai kolonizuota.
Popiežiaus buvo taip pat klausiama ar katalikų Bažnyčia neturėtų atsisakyti savo laikysenos kontracepcijos klausimu, ypač, kad dažnai esama ryšio tarp demografinės situacijos ir skurdo. Pasak Pranciškaus, kai Paulius VI skelbė mokymą apie atsakingą tėvystę, jis numatė artėjančią situaciją kai daugelyje šalių demografiniai rodikliai bus tokie žemi, kad iškils pavojus visuomenės kartų kaitai, bus per mažai dirbančių, kad jie išlaikytų pensininkus. Kartu tai buvo atsakas ir į neo maltuzianizmo ideologiją, į demografijos ir skurdo susiejimą siekiant kontroliuoti besivystančias šalis. Raktažodis, kurį skelbia Bažnyčia yra atsakinga tėvystė. Popiežius paminėjo vieną neseną atvejį kai jam teko susitikti su aštunto vaiko besilaukiančia moterimi, nors prieš tai visi septyni vaikai gimė atliekant cezario pjūvio operaciją. Bet juk tai neatsakingumas; šitaip rizikuojama septynis vaikus palikti našlaičiais.
Kai kas mano, kad būti geru kataliku, tai - atleiskite už šį išsireiškimą - būti kaip triušiai. Ne. Tėvystė turi būti astakinga. Yra Bažnyčios sutuoktinių judėjimai, yra ekspertų, yra ganytojų aiškinančių kokios yra leistinos priemonės. Popiežius atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikas visada tėvams yra didžiausia brangenybė. Ir tai ypač matome neturtingose šeimose. Gal ne visos elgiasi su deramu išmintingumu. Tačiau turime matyti tų tėvų ir motinų dosnumą. Jiems kiekvienas vaikas yra didžiausia brangenybė.
Filipinietė žurnalistė, atkreipusi dėmesį į tai, kad popiežiaus kalbose vizito Filipinuose metu daug kartų buvo smerkiama korupcija, klausė ar smerkiant korupciją valstybių gyvenime, nereikėtų jos smerkti ir Bažnyčioje.
Drąsus klausimas, - sakė Pranciškus. Kodėl korupcija taip lengvai suranda sau vietą institucijose? Todėl, kad institucijos susideda iš įvairių dalių ir sluoksnių, su daugybe viršininkų ir viršininkų pavaduotojų. Kiekvienai institucijai tai gresia, dėl to visada reikia atsiminti, kad korupcija pasisavina tai kas skirta žmonėms, juos apvagia. Kai kalbame apie Bažnyčią, kalbame apie visą pakrikštytųjų bendruomenę, kurie visi esame nusidėjėliai ir visiems mums gresia sugedimas, pavojus tapti korumpuotais. Tačiau turime jam atsispirti, suprasdami, kad tai ką pasisavina korumpuotieji, atimama iš žmonių.
Popiežius paminėjo vieną pavyzdį iš savo ganytojiškos patirties kai jis dar nebuvo Buenos Airių arkivyskupas, o tik vyskupas buvo atsakingas už arkivyskupijos vienos dalies sielovadą. Jam buvo pasiūlyta 400 000 dolerių auka labdarai, tačiau vargšams būtų skirta tik pusė sumos, o kita liktų korumpuotiems tariamiems aukotojams. Popiežius sakė, kad jis išsisuko, apsimesdamas, kad nesuprato kas jam siūloma.
Visada atsiminkime: esame nusidėjėliai, bet negalime būtų sugedusiais, korumpuotais žmonėmis. Turime taip pat prašyti atleidimo už tuos katalikus, už tuos krikščionis, kurie piktina savo sugedimu. Jie yra Bažnyčios žaizda. Visi turime suvokti savo nuodėmingumą ir siekti šventumo. Tačiau niekada nesutikime su korupcija.
Spaudos konferencija lėktuve vyko kaip tik tuo metu, kai buvo skrendama virš Kinijos, tad popiežiaus buvo paklausta ir apie santykius su Kinija. Buvo taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad neseniai lankydamasis Romoje tibetiečių dvasini lyderis Dalai Lama nebuvo popiežiaus priimtas. Atsakydamas Pranciškus paaiškino, kad nebuvo jokio specialiai priimto sprendimo nesusitikti su Dalai Lama. Jis buvo atvykęs į Romą Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO konferencijos proga. Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato protokolo tarnyba nuo seno laikosi taisyklės, kad dideliuose tarptautiniuose renginiuose Romoje dalyvaujantys valstybių vadovai nebūtų ta proga priimami popiežiaus audiencijose. Tad ir tą kartą su popiežiumi nesusitiko nė vienas prezidentas. Nesusitiko ir Dalai Lama. Vis dėlto, tuoj pat spaudoje kažkas pakomentavo, kad popiežius bijo Kinijos. Tai netiesa, - sakė Pranciškus. Dalai Lama jau anksčiau yra paprašęs audiencijos, tik ne ta FAO konferencijos proga. Yra pasiūlyta data. Palaikome ryšį. Kinija niekuo čia dėta. Žinoma, mes esame atviri ir norime gerų santykių su visais. Kokie dabartiniai santykiai su Kinija? Kinijos valdžia mandagiai elgiasi. Ir mes elgiamės mandagiai. Einame žingsnis po žingsnio. Taip juk kuriama istorija. Dar nežinia kada tai įvyks, bet jiems pranešta, jog aš esu pasiruošęs priimti jų atstovus ir pats pas juos nuvykti. Jie apie tai žino.
© Vatikano radijas
