Pranciškus lt.radiovaticana.va
Sausio 25-ąją, minint apaštalo šv. Pauliaus atsivertimą, užbaigiama tradicinė maldų už krikščionių vienybę savaitė. Šia proga popiežius Pranciškus sekmadienio vakarą vadovavo mišparams Romos Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje, kuriuose dalyvavo ekumeninę savaitę užbaigiantys katalikai ir kitų konfesijų atstovai. Pamaldose dalyvavo Konstantinopolio patriarchato atstovas metropolitas Gennadios ir Kenterberio arkivyskupo atstovas anglikonų kunigas David Moxon.
Šia proga sakytoje homilijoje Šventasis Tėvas komentavo evangelisto Jono pasakojimą apie Jėzaus susitikimą su samariete prie šulinio. Iš šios Evangelijos vietos paimta ir šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema: „Duok man gerti“.
Keliaudamas iš Judėjos į Galilėją Jėzus kerta Samariją. Jis nebijo bendrauti su samariečiais, kuriuos žydai laikė eretikas, schizmatikais ir atsimetėliais. Savo laikysena jis mus moko, kad susitikimas su skirtingu žmogumi, kitokiu negu mes, gali padėti mums augti. Tad kelionės išvargintas Jėzus kreipiasi į samarietę ir prašo, kad ji duotų jam atsigerti. Šiuo atveju kalbama ne tik apie fizinį troškulį, bet taip pat troškimą susitikti, užmegzti su dialogą, suteikti moteriai galimybę pasukti atsivertimo keliu. Jėzus yra kantrus, gerbia prieš jį esantį žmogų, palaipsniui jam atsiskleidžia. Jo pavyzdys kviečia pradėti ramų pokalbį. Jei norime vieni kitus suprasti ir brandinti meilę ir tiesą, - sakė Pranciškus, - reikia sustoti, vieni kitus priimti ir vieni kitus išklausyti. Šitaip kartu pradedame ragauti vienybės.
Moteris klausinėja Jėzų apie žydų ir samariečių ginčą dėl Dievo garbinimo vietos, - tęsė Pranciškus. Jėzus nepasisako nei už Samarijos kalną, nei už Jeruzalės šventyklą, bet, griaudamas juos skiriančias sienas, paliečia esmę. „Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“ (Jn 4,24). Tiek daug iš praeities paveldėtų nesusipratimų tarp krikščionių gali būti įveikti atidėjus į šalį poleminę ir apologetinę laikyseną, o stengiantis kartu žiūrėti į tai kas mus jungia, tai yra į pašaukimą dalyvauti Tėvo meilės slėpinyje, kurį mums apreiškė Sūnus per Šventąją Dvasią. Neatneš krikščionių vienybės rafinuotos teorinės diskusijos, kuriomis kiekvienas bandys įtikinti kitą savo požiūrio pagrįstumu. Turime pripažinti, jog norint pasiekti Dievo slėpinio gelmes, mes esame vieni kitiems reikalingi, turime susitikti ir kalbėtis leisdami, kad mums vadovautų Šventoji Dvasia, kuri suderina skirtumus ir įveikia ribas.
Samarietė palaipsniui ima suprasti, kad tasai, kuris paprašė ją vandens, gali numalšinti jos troškulį. Žmogaus troškimai beribiai: žmogus trokšta tiesos, meilės, teisingumo, laisvės. Susitikimas su Jėzumi samarietę paverčia misioniere. Susitikimas su Juo, grąžino jai gyvenimo prasmę ir džiaugsmą, ji jaučia troškimą dalintis tuo su visais.
Homilijoje popiežius paminėjo šiomis dienomis persekiojamų įvairių konfesijų krikščionių liejamą kraują. Tai kraujo ekumenizmas! Homiliją popiežius baigė sakydamas: Brangieji broliai ir seserys, šiandien mes, ištroškę taikos ir brolybės, pasitikinčia širdimi prašykime dangiškąjį Tėvą, per Jėzų Kristų vienintelį Kunigą, Mergelei Marijai, apaštalui Pauliui ir visiems šventiesiems užtariant, visiškos visų krikščionių vienybės dovanos.
© Vatikano radijas
