Pranciškus lt.radiovaticana.va
Velykų pirmadienio vidudienį popiežius Pranciškus kartu su tūstančiais į Šv. Petro aikštę susirinkusių žmonių kalbėjo velykinę antifoną „Regina Caeli“, kuri, kaip paaiškino ir Pranciškus toliau savo kalboje, per visą Velykų liturginį laikotarpį pakeičia tradicinę „Viešpaties Angelo“ maldą.
Brangieji broliai ir seserys, laba diena ir dar kartą – gerų Velykų!, - kreipėsi popiežius į maldininkus. Pirmadienio po Velykų Evangelija (Mt 28,8-15) pasakoja apie moteris, kurios atėjusios aplankyti Jėzaus kapą, rado jį tuščią ir sutiko angelą, skelbiantį, kad Jėzus prisikėlė. Skubėdamos pranešti apie tai apaštalams, jos sutinka patį Jėzų, kuris sako: „Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“ (10). Galilėja tai „periferija“, kurioje Jėzus pradėjo savo mokymą; nuo ten prasidės ir prisikėlimo Evangelijos skelbimas, kad ji pasiektų visus žmones ir visi galėtų susitikti su juo, prisiklusiu, esančiu ir veikiančiu istorijoje. Jis ir šiandien yra su mumis šioje aikštėje, - pridūrė Pranciškus.
Šią žinią Bažnyčia skelbia nuo pat pradžios: „Kristus prisikėlė!“. Jame, krikšto dėka, ir mes esame prisikėlę, esame perėję iš mirties į gyvenimą, iš nuodėmės vergijos į meilės laisvę. Šią gerąją naujieną, Šventosios Dvasios skatinami, turime skelbti kitiems žmonėms kiekvienoje aplinkoje. Tikėjimas Jėzaus prisikėlimu ir jo atnešta viltis – tai gražiausios dovanos, kurias krikščionis gali dovanoti broliams. Tad nepavargdami visiems ir kiekvienam kartokime: Kristus prisikėlė! Kartokime ir dabar šioje aikštėje, - ragino popiežius, - kartokime: Kristus prisikėlė! Kartokime žodžiais, bet visų pirma savo gyvenimo liudijimu. Geroji prisikėlimo naujiena turi būti matoma kiekvieno mūsų veide, mūsų jausmuose ir laikysenoje, mūsų elgesyje su kitais.
Mes skelbiame Kristaus prisikėlimą kai jo šviesa praskaidrina mūsų gyvenimo sutemas ir sugebame ja pasidalinti su kitais, kai sugebame šypsotis su besišypsančiais ir verkti su verkiančiais, kai palydime liūdinčius žmonėmis, kuriems gresia prarasti viltį, kai dalijamės savo tikėjimo patirtimi su ieškančiais prasmės ir laimės.
Švenčiame Velykų oktavą, kurioje mus lydi Prisikėlimo džiaugsmas. Liturgijoje visa oktava yra tarsi viena diena, skirta tam, kad padėtų mums įeiti į slėpinį, kad jo malonė paliestų mūsų širdį ir mūsų gyvenimą. Velykos tai įvykis atnešęs radikalų naujumą kiekvienam žmogui, istorijai ir pasauliui: gyvybės pergalę prieš mirtį; tai prisikėlimo ir atgimimo šventė. Leskime, kad Prisikėlimas paliestų ir perkeistų mūsų gyvenimą.
Prašykime Mergelę Mariją, tyliąją savo Sūnaus mirties ir prisikėlimo liudininkę, kad ji mumyse padaugintų velykinį džiaugsmą. Tai padarysime kalbėdami „Regina Caeli“, kuri velykiniu laikotarpiu pakeičia „Viešpaties Angelo“ maldą. Kartodami „aleliuja“ šia malda kreipiamės į Marija ir raginame ją džiaugtis, nes tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga.
Visiems kartu sukalbėjus velykinę vidudienio maldą, popiežius Pranciškus sveikino Šv. Petro aikštėje buvusius tikinčiuosius ir atskirai paminėjo judėjimo Shalom atstovus. Šis judėjimas siekia atkreipti didesnį pasaulio viešosios nuomonės dėmesį į šiuo metu persekiojamų krikščionių likimą, kad būtų labiau ginami šiandien pasaulyje persekiojami, tremiami ir žudomi žmonės, vien dėl to, kad jie krikščionys.
Jie yra mūsų dienų kankiniai, - sakė Pranciškus. Šiandien jų daugiau negu pirmaisiais amžiais. Tarptautinė bendruomenė tenebūna abejinga ir inertiška matydama šiuos nepriimtinus nusikaltimus, nerimą keliantį nesiskaitymą su žmogaus teisėmis. Tarptautinė bendruomenė tenenusuka žvilgsnio į kitą pusę.
Galiausiai Šventasis Tėvas dar kartą linkėjo ramios ir džiugios Velykų savaitės; dar kartą paragino kasdien paskaityti po trumpą Evangelijos ištrauką, kalbančią apie prisikėlimą; taip pat prašė neužmiršti melstis už jį.
