Po privačios audiencijos su popiežiumi Pranciškumi 2016 m. balandžio 20 d.
Audiencijos pas Popiežių Pranciškų 2015 m. kovo 7 d. belaukiant
Po perrinkimo brolijos prezidentu
Po Sinodo apie naująjį evangelizavimą
Jono Pauliaus II beatifikacijos proga
Po įvykių Romos La Sapienza universitete
Po audiencijos pas Popiežių 2007 m. kovo 24 d.
Ruošiantis audiencijai pas Popiežių, 2007 m. kovo 24 d.
Brangūs draugai,
Kaip jau visi žinote, popiežius Pranciškus priėmė mūsų prašymą audiencijai Šv. Petro aikštėje dešimtųjų kunigo Giussani mirties metinių ir šešiasdešimties metų nuo mūsų judėjimo pradžios proga. Mūsų gyvenimą užvaldo toks dėkingumas dėl šio Popiežiaus tėviško gesto, kad nenorime vykti į susitikimą su juo tinkamai nepasirengę. Todėl jau dabar kviečiu jus melstis asmeniškai ir kartu su kitais, kad Šventoji Dvasia mus paruoštų šiam didingam įvykiui ir kad kiekvienas iš mūsų būtų kuo geriau pasirengęs priimti visa tai, ką Šventasis Tėvas panorės mums perduoti asmeniniame ir bendruomeniniame kelyje, kuris mūsų laukia.
Visi buvome ugdomi pripažinti Petro figūrą kaip savo tikėjimo pamatą. „To žmogaus [Jėzaus] veidas šiandien pasirodo per tikinčiųjų visumą, paslaptingąjį Kūną, taip pat vadinamą „Dievo tauta“, kurio vedimą užtikrina gyvas asmuo, Romos Vyskupas“ (kun. Giussani). Džiaugiamės galėdami Apaštalo įpėdiniui išreikšti savo atsidavimą ir dėkingumą už tai, kaip jis kasdien palaiko mūsų tikėjimą nepaliaujamu liudijimu bei savo mokymu, aktualiu dabarties iššūkiams.
Be jo asmens, per kurį iškiliai pasireiškia apaštališkoji įpėdinystė, mūsų tikėjimui būtų lemta pasiduoti daugybei žmogaus sukurtų krikščioniškojo fakto interpretacijų. Kokio reikia paprastumo norint pripažinti ir priimti, jog kiekvieno iš mūsų gyvenimas priklauso nuo santykio su žmogumi, per kurį Kristus liudija savo amžiną tiesą bet kokiu istoriniu momentu! Ir kaip atrodo perdėta sakyti, kad viskas išlaiko savo tvirtumą ryšio su trapiu žmogumi, išrinktu šiai misijai, dėka! Vis dėlto kiekvienam iš mūsų pasitvirtina tai, kad kuo labiau juo sekame, tuo labiau pražysta gyvenimas. Tai ir yra didžiausia paskata mums besąlygiškai priklausyti Popiežiui, ir ji negali pasireikšti kitaip, kaip tik per nuoširdų ir nuolankų paprasto sekimo prašymą, nes esame tikri, jog sekdami juo, sekame Kristumi.
Kuo daugiau apie tai mąstau, tuo labiau mano mintys nuskrieja prie kun. Giussani, kuris mus išugdė žvelgti į Popiežių dėl išskirtinės jo reikšmės mūsų gyvenimui. Bėgant metams, auga dėkingumas, kurį jaučiame už padovanotą jo asmenį, liudijimą ir visišką atsidavimą lydint kiekvieną iš mūsų, kad mūsų tikėjimas taptų vis brandesnis. Būtent taip jis mus ir patraukė prie Kristaus, vis labiau atskleisdamas Jo žavesį, kol galiausiai Jis tapo brangiausia mūsų gyvenimo Esatimi. Praeinantis laikas, istorinės aplinkybės, su kuriomis mums tenka susidurti, mūsų pasirengimas leistis „vedamiems“ kunigo Giussani, dar labiau sustiprina jo autoritetą. Intensyviai išgyvendamas tikrovę, kurios buvo supamas, jis iš anksto pateikė vertinimus ir vertingas nuorodas, leidžiančias spręsti problemas ir tam tikrus scenarijus, kurie šiandien iškyla priešais visų žmonių akis ir kurių negalėjome numatyti. Kaip nešvęsti šių dešimtųjų mirties metinių sklidiniems dėkingumo jam už tai, kad mums parodė tokią gyvenimo pilnatvę, kokios be jo nebūtume net susapnavę!
Tetampa sekimas mus sužavėjusia charizma vis ištikimesnis sekant Popiežiumi ir su juo susivienijusiais Vyskupais. Dėl to vykstame į Romą. Ne dėl iškilmingo susitikimo, bet tik dėl troškimo iš Popiežiaus Pranciškaus išmokti, kaip būti krikščionimis taip greitai besikeičiančiame pasaulyje. Esu tikras, jog Popiežius, pažinodamas kun. Giussani iš jo raštų, mums tikrai suteiks vertinimo, nuorodų bei pasiūlymų užuominų, atitinkančių mūsų kelią.
Prašau jūsų kasdien melsti Mergelę Mariją, kad kiekvienas iš mūsų pasirengtų priimti bet kokias nuorodas, kurias Popiežius mums pasiūlys, kad vis stipriau išgyventume mus patraukusią charizmą ir kad per tai būtų pasiektas tikslas, dėl kurio Šventoji Dvasia ją perdavė kunigui Giussani: kad per mūsų egzistencijos materialumą visas periferijas, t.y. bet kokią gyvenimo aplinką, pasiektų Kristaus žavesys, Jo išskirtinis patrauklumas. „Kristus yra toks gražus, kad mane patraukia visą“ (Jacopone da Todi).
Taip pat jūsų prašau ir toliau kasdien melstis už Popiežių jo intencijomis.
Jūsų draugas,
Kun. Julián Carrón