"GLORIA DEI VIVENS HOMO"
(Dievo šlovė -- tai gyvenantis žmogus)
Pagarbinime kalbėjome: "Zionas pasakė: "Viešpats mane apleido, Viešpats mane užmiršo". Argi moteris gali užmiršti savo vaiką, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ir būtų tokia moteris, kuri užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu".
"Aš tavęs niekad neužmiršiu". Būtis, Paslaptis išgyvena šią dramą, tai aukščiausia drama, - taip rašė don Giussani laiške Brolijai - kad Būtis prašo, jog žmogus ją pripažintų.
Ar prisimenate šių metų Mitingo pavadinimą? "Ar yra, kuris trokšta gyvenimo ir geidžia laimingų dienų?" Tai klausimas, kurį Paslaptis užduoda žmogui. Gauti gyvenimą, būti pašauktam į būtį iš nieko, tai sutampa su galimybe išgirsti save užduodant šį klausimą: "Ar yra, kuris trokšta gyvenimo ir geidžia laimingų dienų?" Kaip gi tai yra įmanoma? Šis klausimas turi prasiskverbti į gyvenimą, turi prasiskverbti į laiką bei erdvę tam, kad būtų patirties veiksnys, kad išprovokuotų, kad sudrebintų širdį.
Don Pezzi iš Rusijos, didelis mano draugas, man atsiuntė vieną dialogo tarp ponios Prodezza ir dono Kamilio ištrauką: "Man neužtenka to, kad Dievas egzistuoja, kad jis lieka Dievas ir kad mus palieka mūsų menkume. Dievas apsivilko mūsų darbinį rūbą, jis to menkumo atėjo ieškoti ligi pat moters įsčių".
Vienas iš jūsų man parašė: "Mane sukrečia šių Rekolekcijų pavadinimas, paimtas iš don Giussani laiško Šventajam Tėvui, bet mane taip pat sukrečia tai, kaip Giussani kalba toliau: "Dievo šlovė yra žmogus, gyvenantis šviesos tiesoje, Dievas, esantis žmonijos istorijoje". Žmogus negali pasakyti daugiau, nei yra pasakyta čia, o mes, šiuolaikiniai žmonės, dažnai aiškiai delsiame tai pasakyti, mes, kurie elgiamės taip, tarsi būtume įsibrovę į Kristaus kūniškumo paslaptį. Ir vis dėlto ši frazė savyje talpina visą žmogaus troškimą gyventi ir būti kažkieno šlove, t.y. mylėti ir iš tikrųjų būti mylimam. O tam, kad žmogus pamatytų, jog tai tiesa, jam reikia, kad tas, kuris jį myli, būtų šalia jo. Bet dažnai tai nėra įmanoma, nes žmonės apleidžia ir išduoda, miršta, kenčia nuo ligų, pasijuokia iš tavęs, arba paprasčiausiai yra užsiėmę kitais dalykais; pridėk dar ir tą blogį, kurį sugebame padaryti ir nesugebame pripažinti. Tai žlungantis žmogiškumas". Mes visi esame truputį žlugę, mes visi esame susiskladę.
