Asociacija Memores Domini vienija CL judėjimo narius, kurie seka visiško atsidavimo Dievui, gyvenant pasaulyje, pašaukimu. Pagrindiniai Memores Domini narių gyvenimo veiksniai yra kontempliacija, suprantama kaip iš esmės nuolatinis Kristaus atminimas, ir misija, t.y. atsidavimas, skelbiant krikščionišką žinią visų žmonių gyvenime.
Memores Domini narys „yra pasaulietis, kuris laisvai gyvena gyvenimą, visiškai apsuptą pasaulio, prisiimdamas visą asmeninę atsakomybę“, ir kuris įsipareigoja misijai, išgyvendamas savo profesinį darbą kaip Kristaus atminimo vietą, taip paversdamas jį aukojimu. Nariai nori siekti tobulo krikščioniško gyvenimo, įgyvendindami Evangelijos patarimus, „kurie gali būti suskirstyti į kategorijas, kuriomis Bažnyčia tradiciškai apibendrina Kristaus imitaciją: paklusnumą, turint omenyje tai, kad dvasinės pastangos ir asketiškas gyvenimas yra lengvesnis ir autentiškesnis sekant; neturtą, kaip atsitraukimą nuo individualiai turimų pinigų ir kitų dalykų; skaistumą, kaip šeimos atsisakymą dėl taip pat ir formaliai didesnio savęs pašventimo Kristui.“
Memores Domini – kartais vadinama „Suaugusiųjų grupė“ – gyvena drauge namuose, kuriuose gyvenančių žmonių tikslas tylos, bendros maldos ir broliško dalijimosi pagalba yra tarpusavio ugdymas, išgyvenant Kristaus atminimą ir siekiant atlikti misiją.
Memores Domini grupė susibūrė 1964-aisiais metais Milane, Judėjimo moksleivių patirties aplinkoje. Po to, kai ji išplito įvairiose Italijos vyskupijose, 1981-ųjų birželio 14 dieną Piačencos vyskupas, monsinjoras Enrico Manfredini Asociaciją įkuria pagal kanonų teisę. Po septynerių metų, 1988–ųjų gruodžio 8 dieną, Memores Domini patvirtinama Šventojo Sosto, kuris pripažino šį juridinį asmenį kaip privačią visuotinę bažnytinę Asociaciją“.
Memores Domini šiandien paplitusi daugiau kaip trisdešimtyje šalių. Nuo 2005-ųjų gegužės 13 dienos kun. Julián Carrón Popiežiškosios pasauliečių reikalų tarybos buvo paskirtas bažnytinės Memores Domini asociacijos bažnytiniu patarėju.
