Rūpintis asmenine ir bendruomenine malda yra vienas iš skiriamųjų judėjimo bruožų. Šiuo tikslu pirmaisiais judėjimo gyvavimo metais buvo parengta knyga Libro delle ore, kuri buvo aprobuota Bažnyčios, ji turi žymą imprimatur. Šioje knygoje atkartojamos visuotinės Bažnyčios naudojamo brevijoriaus dalys. Ypatingas dėmesys buvo skirtas liturginiam giedojimui: mokoma giedoti tradicinius himnus ir giesmes, taip pat buvo sukurta savita Velykų tridienio liturgija.
Sakramentų praktika, kasdienė Viešpaties Angelo malda, kartojamos trumpos maldos (pvz.: Veni Sancte Spiritus, Veni per Mariam / Ateik Šventoji Dvasia, Ateik per Mariją) padeda priartėti prie tikresnės ir paprastesnės maldos prasmės. Malda yra suvokiama kaip priklausymo nuo Paslapties, Kristaus laukimo, išraiška, kasdienybėje išgyvenama kaip auka. Kun. Giussanni sakydavo: „Eucharistija yra didžiausia žmonijos auka Dievui“.
