Judėjimo patirties kontekste karitatyvinės veiklos tikslas per ištikimybę pavyzdiniam gestui išmokyti, kad gyvenime svarbiausia – neatlygintina artimo meilė. Pasiūlymų užsiimti karitatyvine veikla – daugybė: galima vesti katekizmo pamokas parapijoje, lankyti pagyvenusius žmones slaugos ligoninėse, padėti vaikams ruošti namų darbus ir kt.
Bėgant laikui, laisvas ir atsakingas žmonių įsitraukimas į karitatyvinę veiklą tapo darbu: įkurti tikri šeimų namai, kuriuose susiburia didelius gyvenimo sunkumus patiriantys žmonės (paauglės motinos, narkomanai, nestabilios psichikos žmonės, neįgalieji, AIDS sergantys žmonės), įsteigtos įmonės, kurios padeda neįgaliesiems susirasti darbą, įkurtos pelno nesiekiančios organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – vykdyti vystomuosius projektus vargingose šalyse (pavyzdžiui, AVSI organizacija Italijoje, Cesal organizacija – Ispanijoje), taip pat įkurtas paramos fondas „Maisto bankas“ ir solidarumo centrai, kuriuose bedarbiams padedama ieškoti darbo. Per karitatyvinę veiklą suteikiama pagalba kalėjimuose arba paprasčiausiai finansiškai padedama šeimoms, patiriančioms sunkumų.
Dažnai tokia veikla apvienija žmones artimo meilės darbams į įmonės tipo organizacijas, kurios patenka į pelno nesiekiančių organizacijų sektorių. Tokios organizacijos tęsia didžios karitatyvinės veiklos, kuri paliko ryškų pėdsaką krikščioniškųjų Vakarų istorijoje, tradiciją.
