Judėjimo gyvenime atostogos yra svarbus ugdomasis ir misionieriškas momentas. Vasarą ir žiemą skirtingose amžiaus grupėse yra organizuojamos bendruomeninės atostogos, kurios paprastai trunka savaitę ir kurių smulkiausios detalės parengiamos labai atidžiai. Kun. Giussani sakydavo: „Kalnų pasirinkimas atostogoms nėra atsitiktinis (neatostogaujame prie jūros, nes ji labiau išblaško).
Sveika žmogiškoji aplinka, galingas gamtos grožis kiekvieną kartą paskatina iš naujo užduoti sau klausimą apie egzistenciją, apie tikrovės tvarką ir gerumą: tikrovė yra pati pirma provokacija, per kurią mumyse yra pažadinamas religinis jausmas. Pasitelkus reikiamą discipliną, kuria visuomet buvo labai atidžiai rūpinamasi (disciplina yra kaip vaga upei: ja tekantis vanduo yra tyresnis, skaidresnis ir greitesnis; disciplina yra reikalinga, kad viskas turėtų savo prasmę), atostogos kalnuose žmonių patirčiai buvo pasiūlytos kaip krikščioniško pažado išsipildymo pranašystė, nors ir trumpalaikė, kaip mažytis išankstinis rojus žemėje.“
